Žalioji pramonės kryptis. Pramonės Audito gairės

Europos Komisija paskelbė daugiau nei 10-ties Žaliojo kurso srities pasiūlymų paketą. Siūloma reforma paveiks Lietuvos ir ES verslą: energijos tiekėjus, pramonę, technologijų ir produktų kūrėjus, plataus vartojimo prekių ir paslaugų gamintojus. Lietuvos pramonininkų nuomone, jautriausi ir labiausiai gamintojus paveiksiantys šių pasiūlymų elementai yra Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reforma ir ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) sukūrimas.

Žalioji pramonės sritis tampa vis labiau reikšminga ir žvilgsnis į ateitį, nes vis daugiau įmonių ir valstybių įsipareigoja vykdyti aplinkai draugišką veiklą bei skatinti tvarų vystymąsi. Ši pramonės sritis siekia sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, mažindama išteklių sunaudojimą, kontroliuodama atliekų kiekį ir kenksmingas emisijas bei skatinant tvarų gamybą ir vartojimą. Tai yra tik keli svarbūs aspektai, kurie charakterizuoja žaliosios pramonės sritį.

Aplinkai draugiški produktai

Žalioji pramonė remiasi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, kurios leidžia kurti aplinkai draugiškus produktus ir procesus. Tai apima energijos taupymo technologijas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, efektyvią gamybos ir transporto sistemas bei išmaniuosius miestus.

Žalioji pramonė skatina gaminti ir vartoti saugius ir tvarius produktus. Tai apima mažai toksiškas chemines medžiagas, biodegraduojamus plastikus, tvarias pakuotes ir produktų atliekų tvarkymą.

Didėjantis pasaulio poreikis mažinti iškastinio kuro naudojimą skatina investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo, hidroenergija ir biomasė. Šie šaltiniai ne tik mažina anglies dioksido emisijas, bet ir padeda sumažinti priklausomybę nuo tradicinių, neatsinaujinančių energijos šaltinių.

Neigiamo poveikio mažinimas gamtai

Žalioje pramonėje didelis dėmesys skiriamas tvariam gamybos procesui. Tai apima žaliavų efektyvų naudojimą, mažų atliekų kiekio generavimą, perdirbimo procesų optimizavimą ir gaminių dizaino tvarumą.

Žalioji pramonė siekia sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gamtos ištekliams. Tai įgyvendinama mažinant kenksmingas emisijas, toksiškų medžiagų naudojimą, aktyviai dalyvaudant taršos mažinimo programose ir įgyvendinant tvarias gamybos ir vartojimo praktikas.

Žaliasis ateities fabrikas

Žaliasis ateities fabrikas yra gamybos įmonės arba gamybos būsto vieta, kurioje taikomos pažangios ir aplinkai draugiškos technologijos bei procesai, siekiant mažinti ekologinį poveikį ir skatinti tvarų gamybą. Šios gamybos vietos dažnai naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, efektyvius gamybos procesus, mažai atliekų generuojančius metodus ir tvarius gaminių dizaino principus.

Žalieji ateities fabrikai taip pat gali būti vadinami ekologiniais arba tvariais gamybos įmonėmis. Jie dažnai įsikūrę netoli miestų, siekiant sumažinti transporto atstumus ir anglies dioksido emisijas. Šių fabrikų tikslas yra ne tik gaminti produkciją, bet ir palaikyti aplinką, prisidedant prie darnaus vystymosi ir ilgalaikės ekologinės pusiausvyros. Tai atitinka augančią visuomenės poreikį pasirinkti tvarias ir aplinkai draugiškas alternatyvas.

Įmonių indėlis į aplinkos palaikymą. Praktikos ir iniciatyvos

Įmonės gali prisidėti prie aplinkos tausojimo įgyvendindamos įvairias tvarias praktikas ir iniciatyvas. Štai keletas būdų, kaip įmonės gali veikti aplinkos labui:

• Energijos efektyvumas: Įmonės gali investuoti į energijos efektyvumo priemones, tokiomis kaip LED šviesos, efektyvūs šildymo ir vėdinimo sistemos, taip sumažindamos energijos sąnaudas ir išmetamus šiltnamio efektą sukeliančius dujas.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai: Investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., saulės, vėjo ar hidroenergiją, leidžia įmonėms sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti anglies dioksido emisijas.
• Atliekų tvarkymas: Įmonės gali skatinti atliekų perdirbimą, atliekų mažinimą ir pakartotinį naudojimą. Taip sumažinama atliekų kiekis, kuris galėtų patekti į sąvartynus arba būti deginamas, prisidedant prie mažesnio aplinkos teršimo.
• Tvarus produktų dizainas: Kūrėjai gali projektuoti produktus, kurie yra tvarūs, ilgaamžiai, lengvai perdirbami ir naudoja mažiau išteklių. Tvarus dizainas padeda sumažinti gamtos išteklių naudojimą ir atliekų kiekį.
• Transporto optimizavimas: Įmonės gali skatinti darbuotojus naudoti viešąjį transportą, dviračius ar eismo dalinimąsi, taip sumažindamos CO2 išmetimą. Be to, optimizuotas prekių pristatymas ir logistikos procesai taip pat gali mažinti transporto įtaką aplinkai.
• Aplinkosauga ir aplinkos valdymo sistemos: Įmonės gali įdiegti aplinkosaugos ir aplinkos valdymo sistemas, kurios padeda stebėti, vertinti ir tobulinti įmonės aplinkosaugos veiklą. Tai apima vandens, oro ir dirvožemio kokybės stebėjimą bei aplinkos poveikio įvertinimą.

Šie veiksmai yra tik keli iš daugelio būdų, kaip įmonės gali prisidėti prie aplinkos tausojimo ir tvaraus vystymosi. Svarbu, kad įmonės integruotų tvarias praktikas į savo verslo modelį ir siektų ne tik pelno, bet ir aplinkos gerovės.

Pabaigai

Žalioji pramonės kryptis yra ne tik etiškas pasirinkimas, bet ir ekonomiškai patraukli investicija, nes ilgainiui tvarios praktikos gali padėti sumažinti išlaidas, padidinti efektyvumą ir pagerinti įmonės reputaciją. Taigi, ši kryptis tampa ne tik būtina ateities pramonės dalimi, bet ir svarbiu veiksniu siekiant darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos.

Informacijos šaltinis: https://pramonesauditas.lt